- vėsinti
- vėsìnti (-ýti K; N), -ìna, -ìno I, K, Rtr, vė̃sinti, -ina, -ino, vė•sinti Dk; N caus. vėsti:
1. MŽ Jūra vėsìna klimatą DŽ. Rudens vėjas vis labiau vėsino kambarėlį rš.
2. R234, MŽ312, D.Pošk, Sut, N, M, BŽ86, ŠT114, DŽ, NdŽ Strovą karštą vėsìnk, t. y. aušink J. Vėsinamas gėris (gėrimas) LL13. Mato dideliausius kubilus: viename vėsìna, kitame duoda aluo gyventi Žr. Šalta kamaros asla vėsina įkaitusias kojas J.Ap. Frankas įvirto į Vaito saliūną, skepetaite vėsindamas savo įrasojusią nosį P.Cvir. Karalienė sėdi prie lovos šono ir vėsina ligonį šlapiais šaltais rankšluosčiais I.Simon. | refl. SD111, SD25, R234, MŽ312, Sut, N, K, M, DŽ, NdŽ: Šoko stačiai į eketę žiemos vidu speiguotie ir tinai par kelias valandas panėrę[si] vėsinos S.Dauk. Maniau, kad tik mylimieji mūsų draugai šuneliai tevėsinasi per liežuvį, jį karindami Vaižg. Ejo į jo svetlyčią, kurioj jisai vėsinos RB2Mak4,46.
3. caus. vėsti 5: Norėtume mielai matyti tųjų nors vieną, kurie tas bangas lygina, kurie žmonių karštumą vėsina, kurie žmones taikina Vd. Ramink, vėsink mus persekiojimuose MKr21.
4. tr. Sut, NdŽ vėduojant šaldyti orą, vėsuoti. | refl. NdŽ: Įkaitęs vėsìnasi su skepetaite DŽ.
◊ nasrùs vėsìnti juoktis: O tu čia ko nasrus vėsini? Ar nori, kad aš tau juos suimtau? V.Krėv.\ vėsinti; apvėsinti; atvėsinti; išvėsinti; nuvėsinti; pavėsinti; pravėsinti; užsivėsinti
Dictionary of the Lithuanian Language.